Ispanų kalboje „tapa” reiškia „dangtis” arba „uždangalas”.
Yra įvairių „tapas” atsiradimo paaiškinimų:
1. Viena legenda byloja, kad Ispanijos karaliui Alfonsui X (1221—1284) gydytojas patarė gulėti lovoje ir tarp valgių ko nors užkrimsti. Jam taip patiko ši mintis, kad jis įsakė visose smuklėse pradėti tiekti lengvus užkandžius, kad „uždengtų” žmonių apetitą.  
2. Kita legenda sako, kad „tapas” sugalvojo vienos tavernos savininkas, pabandęs uždengti grafinus su vynu kumpio riekutėmis, kad į juos neprikristų musių. Tą kumpį suvalgydavo su vynu, ir taip gimė „tapas”!
3. Kai kas mano, kad „tapas” atsirado maždaug XVI amžiuje, kai tavernų savininkai iš Castilla-La Manchos suvokė, jog stiprus išlaikyto sūrio skonis ir kvapas padeda užgožti blogo vyno skonį, taip jį „uždengiant”, ir pradėjo nemokamai tiekti sūrį kartu su pigiu vynu.
4. Dar vienas populiarus paaiškinimas tvirtina, kad kartą karalius Alfonsas XII sustojo žymioje Cádizo tavernoje (venta), kur užsisakė taurę šerio. Padavėjas, prieš patiekdamas gėrimą karaliui, uždengė jį rūkyto kumpio riekele, kad į jį neprikristų paplūdimio smėlio (Cádizas yra gana vėjuotas miestas). Karalius, išgėręs vyną ir suvalgęs „tapa”, užsakė dar vieną porciją šerio „su tuo pačiu uždengimu”.