Graikiškai šis gestas vadinamas ‟moutza”: tai dažniausias ir stipriausias įžeidimas graikų kultūroje. Delnas, laikomas statmenai, su viršun ištiestais pirštais atsukamas į žmogų, kurį norima įžeisti, lyg sakytum ‟stop". Dar didesnis įžeidimas, kai šis ženklas rodomas abiem rankomis, vienos rankos delnu pliaukštelint viršutinę kitos rankos dalį ir nukreipiant atvirą delną link žmogaus. Kuo arčiau žmogaus veido tai atliekama, tuo didesnė grėsmė. Gestas reiškia ‟Ėsk šūdą!”

‟Moutza” atspindi senovės Bizantijos valstiečių paprotį, kai prirakintam nusikaltėliui ar karo belaisviui, vežiojamam po miestą, norint jį pažeminti, pelenais, purvu ir/arba ekskrementais buvo tepliojamas veidas. Pelenai viduramžių Graikijoje vadinosi ‟moutzos”; šis pavadinimas ir prigijo. Kadangi pelenus įtrinti į veidą buvo galima tik pirma juos paėmus į delną ir po to išskečiant pirštus, pats gestas palaipsniui įgavo įžeidimo reikšmę.

Tais laikais, kai graikai kariavo su romėnais, sučiupę romėną jie trindavo belaisvių veidus purvu arba ekskrementais.

Kaip atsitiko su daugeliu senovinių gestų, ‟moutzai” prigijusi šiuolaikinė reikšmė jau nebeatspindi didingos praeities. Ji atspindi seksualinį įžeidimo pobūdį — pirštų skaičius rodo planuojamo lytinio santykiavimo su žmogaus, kurį norima įžeisti, seserimi kiekį.